Periodontologinis gydymas
Periodontologija – aplink dantis esančių audinių (dantenų, kaulo) profilaktika ir gydymas. Periodontologinio tyrimo metu audinių būklė vertinama kompleksiškai: įvertinama periodonto būklė, matuojamos dantenų ir kaulinės „kišenės“, atliekamos ir aptariamos rentgeno nuotraukos. Gydytojas nustato veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos ligos formavimuisi ir skiria tinkamą gydymą.
Dažniausios periodonto ligos yra gingivitas ir periodontitas.
Gingivitas – dantenų uždegimas, kuris negydomas gali pasiekti kaulą ir peraugti į periodontitą. Gingivito požymiai – paraudusios, paburkusios ir kraujuojančios dantenos.
Periodontitas – liga, kai uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą. Sergant periodontitu, dantenos būna ryškiai raudonos, kraujuoja ne tik valant, bet ir valgant, atsiranda skausmas. Dantenos pūliuoja, dantys pradeda judėti, iškrenta, nes irsta dantį palaikantys raiščiai, nyksta ir tirpsta dalis žandikaulio kaulo. Išskiriamos įvairios periodontito formos, kurios skiriasi savo prigimtimi, vystymusi ir gydymo efektyvumu. Periodontitas gali būti diagnozuojamas bet kurio amžiaus žmonėms, bet dažniausiai suaugusiems.
Periodontitas yra sunkiau pastebimas ir gali progresuoti lėtai, kol pradės judėti dantys. Pagrindiniai periodontito simptomai:
- Dantenų „kišenių” atsiradimas
- Dantenų kraujavimas
- Danties šaknų paviršiaus apsinuoginimas
- Pūlingos dantenos
- Danties kaulo tirpimas
- Dantų paslankumas
- Blogas burnos kvapas ir nemalonus skonis burnoje
Pagrindinė periodontito priežastis – kietasis ir minkštasis apnašas ir jame esančios bakterijos. Minkštasis apnašas, jo nepašalinus, sukietėja, susiformuoja akmenys. Akmenys nenuvalomi šepetėliu, juos turi pašalinti burnos higienistas. Akmenys ir juose esančios bakterijos ardo dantenas, prasideda dantenų uždegimas. Dantenos parausta, paburksta, kraujuoja, bakterijos patenka gilyn i periodontą, pradeda irti žandikaulio kaulas, susidaro dantenų kišenės, apsinuogina danties šaknis. Apnašas ir akmenys pripildo kišenes, procesas apima vis gilesnius audinius. Susirgimui pažengus, dantys pradeda klibėti, o vėliau prarandami.
Periodonto ligų atsiradimą taip pat lemia ir sisteminės ligos, mityba, hormoniniai sutrikimai, genetika. Periodonto ligos progresuoja jei bakterinių apnašų poveikis būna didesnis už organizmo apsaugos ir reparacinių mechanizmų galimybes.
Negydomas periodontitas sukelia ne tik alveolinio kaulo rezorbciją ir visišką dantų praradimą, bet ir neigiamai veikia visą organizmą (pvz., širdies – kraujagyslių sistemą). Nustatyta, kad šis susirgimas gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą. Pažeistos dantenos turi būti gydomos kiek įmanoma anksčiau.
Gydymas
Gydymo plano sudaryme svarbi gydytojų specialistų komanda (periodontologas, burnos higienistas, odontologas, odontologas – ortopedas, ortodontas, endodontologas). Pirminis gydymo tikslas – nustatyti galimas ligos priežastis, atlikti burnos higienos procedūras, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, rekomenduoti asmens higienos priemones, dantų valymo būdus. Vėliau, jei reikia, atliekamas periochirurginis gydymas:
- Kiuretažas – dantenų operacija, kurios metu išvalomos dantų kišenės.
- Gingivektomija – operacija, kurios metu yra pašalinamos pažeistos dantenos.
- Lopo operacijos – jų metu atkeliamas vienas dantenų sluoksnis – lopas.
- Dantenų plastikos operacijos.
Siekiant išvengti ligos atsinaujinimo, atliekama palaikomoji terapija. Kas 3 – 6 mėnesius tikrinama paciento burnos būklė, atliekama profesionali burnos higiena. Rūkymas (ypatingai!), hormoniniai organizmo pokyčiai (brendimas, nėštumas, menopauzė), diabetas (cukraligė), širdies ir kraujagyslių ligos, kai kurie medikamentai, chemoterapija padidina periodontologinių susirgimų riziką.
Skambinkite
+370 37 732 124
+370 655 99 444
Atvykite
Radvilėnų pl. 26, Kaunas
Laukiame
I-V 08:00 - 20:00
VI-VII Nedirbame